Autorė: Neringa Urbanė
Vadovai: doc. Dalius Šarakauskas, prof. Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė
Aprašymas:
Miestų vizualiniam identitetui didelę įtaką daro ne tik žmogaus kuriamos struktūros (keliai, rajonai, viešosios erdvės ir pan.), bet ir natūraliai susiformavęs reljefas, gamtinės sąlygos. Šiuo metu Lietuvoje mažai dėmesio skiriama ne tik upių integravimui į miesto organizmą, bet ir jų suformuotų šlaitų erdvinės struktūros formavimui. Padrikai išsidėstę seniau statyti individualūs gyvenamieji namai ir įstatymiškai apribota nauja veikla šlaituose pavertė juos neprižiūrima žaliąja juosta miesto erdvėje. Vis tik visuomenei jie nėra patrauklūs, nėra tvarkomų rekreacinių erdvių, vyrauja nesaugumo jausmas. Būtina sukurti socialiai gyvybingas ir vizualiai patrauklias šlaito erdvines struktūras.
Darbe nagrinėjami pasauliniai šlaitų miestuose formavimo pavyzdžiai – kiek jie vystomi padrikai, kiek rengiant specialiuosius planus, kas lemia jų struktūrą. Taip pat atlikta sociologinė apklausa, kuri buvo atlikta keturiais etapais, siekiant identifikuoti skirtingų miestų (Kauno, Vilniaus ir Vilkijos) gyventojų ir specialistų požiūrį į urbanizuotų upių slėnių šlaitų esamą būklę ir projektavimo galimybes juose.
Pagal atliktus tyrimus pasirinktas miestas tolesniems šlaitų formavimo koncepciniams modeliams kurti – Kaunas. Viena iš priežasčių – miesto identitetą formuojantys šlaitai esantys tiek miesto centre, tiek formuojantys gyvenamųjų namų „kalvas“ (Šilainiai, Eiguliai). Šlaitus išnagrinėjus pagal skirtingus kriterijus (svarba mieste, matomumas, funkcinės zonos, pasiekiamumas) ir, parengus jų vystymo koncepcinius modelius, detalizacijai pasirinktas šlaitas esantis tarp Žaliakalnio ir miesto centro nuo Kauno menininkų namų iki Vytauto parko.
Pagrindinis šlaito akcentas – takas besidriekiantis per visą šlaito ilgį tai pakildamas virš įdubų, tai susiliedamas su šlaito reljefu. Jo pagrindinė funkcija – sujungti visus esamus takus (laiptus) tarp viršutinės ir apatinės terasos į vientisą sistemą. Labai svarbus esamų želdinių tvarkymas ir sąlygos aktyviam jo naudojimui, pritaikant miestiečių poreikiams. Kuriami pagrindiniai traukos objektai – funikulierius jungiantis Kauno viešąją biblioteką (KVB) ir apatinėje terasoje esančias įstaigas (Dailės galerija, KVB padaliniai). Taip pat šioje vietoje formuojamas amfiteatras pritaikytas ne tik kasdieniams pasisėdėjimams, bet ir KVB bei Dailės galerijos organizuojamiems renginiams. Kitas svarbus taškas – apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria vaizdas į Kauno centrą. Į aikštelę galima patekti tiek iš Putvinskio g., tiek iš šlaitu vingiuojančio tako. Taip pat formuojama poilsio zona Kauno dailės gimnazijos bendruomenei, pėsčiųjų tiltas per Parodos gatvę, lauko kavinė.
Formuojamo tako funkcija pritaikyta vietinių miestiečių judėjimo patogumui ir šlaito įliejimui į bendrą miesto audinį tiek vizualiniu, tiek funkciniu aspektais.
