Autorė: Eglė Vaičiukynaitė
Vadovė: ✝prof. Rimantas Gatautis
Aprašymas:
Pastaruoju metu pastebima, jog vartotojo elgsena, o ypač socialinis gyvenimas, ženkliai pasikeitė. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad šiuolaikinis vartotojas daugiau laiko praleidžia virtualioje aplinkoje (VA) bendraudamas su draugais, giminaičiais, prekių ženklų atstovais ar su „influenceriais‟ (angl. influence ‒ liet. įtaka) nei tradicinėje aplinkoje. Šiems pokyčiams didelę įtaką turi greita socialinių technologijų skverbtis ir adaptavimas vartotojams. Socialinės technologijos apima platų mobiliųjų aplikacijų spektrą – socialinius tinklus, žaidimus, tinklaraščius, mikro tinklaraščius ir kt. Šios technologijos įgalina vartotojus ne tik demonstruoti aukštesnį socialinį aktyvumą, bet ir daugiau laiko praleisti VA. Tai įmonėms kelia iššūkius, kaip patenkinti šiuos šiuolaikinio vartotojo poreikius. Todėl įmonės ieško būdų skatinti vartotojus socializuotis VA ir pasiekti norimų rezultatų – sukurti ryšį ir siekti jų lojalumo. Vartotojų socialinė elgsena VA (pamėgimai, komentarai, pasidalinimai, emociniai jaustukai) gali būti skatinama skirtingomis įmonės žinučių charakteristikomis: žinutės turinio ir medijų tipai, teksto kalba. Užsienio ir Lietuvos įmonių atstovai identifikuoja pagrindines problemas sietinas su socialiniais tinklais ir dažniausiai taiko „bandymų ir klaidų“ metodą, kuris pareikalauja itin didelių laiko sąnaudų ir ne visuomet užtikrina norimus rezultatus.
Atsižvelgiant į šios problemos aspektus, kuriamas „Socialumo įrankis‟, pagrįstas novatoriška neuromarketingo ir lingvistikos metodologija. Jis leidžia atlikti įmonių socialinių tinklų paskyrų turinio analizę. Tai sudaro sąlygas įmonėms sukurti naują ar patobulinti esamą komunikacijos strategiją, palyginti ją su konkurentų vykdoma veikla bei greitai reaguoti į besikeičiančius vartotojų poreikius VA. Ši granulinio lygio analizė leidžia identifikuoti, kokie žinučių dirgikliai yra patys efektyviausi, o kuriems vartotojai yra abejingi.
Pilotiniai tyrimai atlikti tiek su nacionaliniais, tiek su tarptautiniais prekių ženklais. Šiuo metu produktą išbandome su ne pelno siekiančiomis organizacijomis. Taip pat svarbu pabrėžti, kad sukurta „Socialumo įrankio‟ metodologija gali būti pritaikoma dirbtiniam intelektui kurti, kuris leistų atlikti tyrimus didesniu greičiu ir didesniam organizacijų kiekiui.
